- urkštynė
- ur̃kštynė sf. (1) NdŽ, Slnt, Ms, ùrkštynė (1) Štk, urkštỹnė (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, urkštynė̃ (3b) Grdm
1. Kos40, Kal, Pln, Krtv, Up, Šll, Jrb menka, ankšta patalpa, landynė: Urkštynė – ilga ir ankšta vieta kaipo urvas I. Aš turiu tokią urkštynę, kur niekas nemato J. Jis aplink visą savą trobą pristatė ur̃kštynes ir prisiėmė įnumių J. Jei suteikė kokią urkštynę – gerai, o jeigu ne – tai keliauk vėl sveikas į miestą A1885,23. Senikei ur̃kštynė – kiek tos vietos anai tereik DūnŽ. Kaip anie tokio[je] ùrkštynė[je] visi ir sutelpa DūnŽ. Pats gyvena baisiausio[je] ur̃kštynė[je], kur pačią bedės Krš. Tura ur̃kštynelę mažiausią, i viskas Žr. I kaip tokio[je] ur̃kštynė[je] gal gyventi? Vvr. Budelis slapta išvelka jąją (kariamo piršlio iškamšą) į priemenę ir už durų arba kokio[je] urkštỹnė[je] (orig. urgštìnė) pastato JR76. ^ Trobelė kaip urkštynẽlė Vkš. ║ Tv, Užv, Kv, Trg, Vdk prasta, varginga trobelė, lūšna: Kokia čia troba – ur̃kštynė! Pgr. Kokia ten stuba – ùrkštynė: maža, prasta, visko prigrūsta – nėr kur apsisukt Jrb. Baugu gyventi to[je] ur̃kštynė[je], vėsuluo užkilus galia sugriūti Šv. Ir taip iš visų urkštynių, trobomis vadinamų, visokių balsų buvo girdėti Žem. Kiek pačiam sumokėjo už tą ur̃kštynę? DūnŽ.
2. I, Kos36, M urvas, ola: Piemuo aptiko žiemą urkštynėje stirnas Blv. Lapės gyvenimas visuomet yra kokioje urkštynėje, pakerėje, tarpu šaknių Blv. Dieną guli vilkas įlindęs kokioje urkštynėje Blv. ║ tankumynas: Pametusi savo urkštynès, pelėda keliauja svetur Š(Blv).
◊ velnių̃ ur̃kštynė užkampis: Vilkis į velnių urkštynes KlK21,22.
Dictionary of the Lithuanian Language.